vešlus

vešlùs, -ì adj. (4) 1. Rtr, BŽ492, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, Slnt, Brž kuris gerai auga, tarpus, tankus: Derlingos, vẽšlios, ankštėtos pupos Škn. Pieva vešlì, šieno kaip varškės DūnŽ. Braškių pirmąjį antrąjį metą tad anos y[ra] vẽšlios, didelės Pkl. Kaip ta buvo vešlì trešnikė, o jau daba kas Jdr. Vẽšlio ąžuolo niekas negūbija Pln. Čia pri jūrai žalesnė, vešlèsnė, ne teip išdegusi Krtn. Nuo vešlių dobilų dvelkė švelnus, saldus kvapas J.Balč. Pakelėse ir patvoriuose žaliavo vešli žolė A.Vien. Tikriausiai piktžolės nustelbs gėles, nes jos beveik visumet yra vešlesnės Pč. Medžiai klestėjo vešlia pavasario žaluma V.Aln. Vešlių̃ barzų vyrai pagyvenę Krš. Mažytės ir žydros dėdės akutės šmurkštelėjo po vešliais žilais antakiais J.Mik. Pranciškas – tvirto sudėjimo, tankiais, kiek pakirptais ūsais, vešliomis žandenomis A.Mišk.

vešlù n.: Viskas nuvykę, gražu, vešlu LzP. vešliaĩ adv. BŽ492, DŽ, NdŽ, KŽ: Vešliai dygsta pupos kiautais nešinos J. Ir dar vešliau keroja, auga avižos A.Vencl.

2. JI314 derlus, našus: Vẽšlūs javai, kad gerai dera JI682. Vešlūs pūrai, rugiai J.

vešliaĩ adv.: Vešliai auga kopūstai, medžiai, t. y. derliai J.

3. NdŽ, Tv, Yl, Als, Plt, Brs, Kair kuris riebus, apkūnus: Čiurkšno[ja] par dantis paršas, kad nevešlus, neėda JI279. Diktas, vešlùs buvo kaip paršiukas DūnŽ. Vaikuo tik aštuoni mėnesiai, o jau vešlùs Rt. Koks buvau vešlùs, kaip vištos koja (juok.) Pln. Ana buvo riebi, vešlì, o aš jau kaip gembelė End. Vešlèsnė šįmet, sveikesnė i tamsta Trk. Kad aš vargo tiek nebūčio pakėlusi, da aš būčio vešlèsnė Žr. Baisiai vešlì mergelė, kaip an mielių auga Rdn. Bet vis dėlto augo mažulytis, nevešlus buvo, o juk bado nekentėjo LzP. ^ Vešlùs vaišinti, priklus karšinti Ms.

vešliaĩ adv. KlvrŽ: Mūso karvės pienas riebus, delto ir vaikai vešliaĩ auga Pln.

4. kuris daug jauniklių veda: Vešlì kiaulė Jn(Kv), NdŽ. 5. prk. tinkamai atliekamas, produktyvus: Nevešlus darbas – nustumtai dirbtas, nespėrus Šts.

vešliaĩ adv. Šts.